Pjovimas
Vejos pjovimas yra pagrindinis veiksnys lemiantis vejos išvaizdą, nuo pjovimo priklauso vejos tankumas, atsparumas mindymui, ilgaamžiškumas, intensyviai pjaunama veja tampa tankesnė, nyksta piktžolės. Paprastai pavasarį, kuomet žolės augimas yra pats intensyviausias, pjovimas atliekamas kartą per savaitę ar dažniau ir kas savaitę ar dukart per mėnesį vasaros metu. Norint suformuoti gražią, vešlią, mindymui atsparią veją, vejos pjovimas atliekamas laikantis tam tikrų formavimo sąlygų:
Žolės pjovimas atliekamas intensyviai;
Žolė pjaunama tinkamu aukščiu;
Tinkamos technikos naudojimas.
Kiekviena žolių rūšis turi taip vadinamą kritinį pjovimo aukštį. Jei pjausime žemiau, vejai padarysime nemažai žalos. Vejos pjovimo aukštis priklauso nuo vejos tipo, jos naudojimo intensyvumo, metų laiko ir oro sąlygų. Sportinės ir dekoratyvinės vejos pjovimo aukštis sieka 3-4cm, kitų rūšių – 4-6cm. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, veja pirmą kartą pjaunama 0,5 – 1cm aukščiau nei įprasta, tai skatina geresnį žolės krūmijimąsi ir tankėjimą. Įprastu pjovimo aukščiu žolė pjaunama intensyviausiu jos augimo metu. Verta žinoti, kad aukštos vejos nepatartina pjauti daugiau nei vienos trečiosios esamo aukščio, o pereiti palaipsniui, mažinant pjovimo aukštį. Nupjauta veja daugiau nei 1/3 savo aukščio tampa mažiau atspari sausrai.
Nupjautos žolės panaudojimas sukelia nemažai diskusijų, palikti ar geriau surinkti nupjautą žolę.
Žolės surinkimas – tai papildomas darbas, tačiau ir pranašumų: pašalinus nupjautas organines medžiagas, sumažėja nepageidautina lietaus sliekų veikla; lėčiau formuojasi veltinis, susidaro plonesnis jo sluoksnis; lėčiau plinta ligų sukėlėjai.
Nupjautą žolę galima palikti nesurinktą, kai susiklosto tam tikros aplinkybės: jos užauga nedaug; lapai jauni ir sultingi; vejapjovė turi mulčiavimo funkciją; sausi orai; dirva biologiškai aktyvi. Didžiausi minusai nesurinkus nupjautos žolės – kiek ilgiau jaučiamas šviežiai pjautos žolės kvapas, vaikštant basomis mulčiuota žolė purvina kojas.
Vejos tręšimas
Norint išlaikyti ilgą laiką išvaizdžią veją būtina ją tręšti, nes ilgainiui dirvoje pradeda trūkti reikalingų medžiagų: azoto, fosforo ir kalio. Tinkamas kiekis šių mineralų padeda žolei išlaikyti spalvą iki rudens, pailgina žolės gyvavimo periodą. Trašos ir jų kiekis parenkami pagal vejos ir dirvožemio tipą, priemolio dirvom trąšų reikia mažiau, priesmolio daugiau. populiariausios vejos trąšos yra Amonio nitratas (amonio salietra NH4NO3), Kalio salietra (KNO3) ir Natrio salietra (natrio nitratas). Šios trąšos veikia greitai, dirvai netrūkstant vandens efektą galima pastebėti jau po keleto dienų, velėna sutankėja, o veja įgauna sodrią žalią spalvą. Patręšus dirvą reikia palaistyti arba sulaukti lietaus per ateinančias 48val. kitu atveju trąšos gali nudeginti žolės stiebus. Paprastai trąšos veikia apie 5 savaites, todėl vienu kartu negalima išbarstyti trąšų skirtų visam sezonui. Tinkamiausias metas vejai tręšti – banaldžio mėn. pabaiga, kuomet žolė vegetuoja. Mažesnius plotus galima tręšti rankomis, patartina išilgai ir skersai sklypo siekinat tolygiai išmetyti trąšas ant vejos.
Vejos aeravimas ir skarifikacija
Aeravimas arba kitaip vadinamas vejų vėdinimas yra įvairaus gylio durtinių ar pjautinių duobučių padarymas vejoje, siekiant pagerinti dirvožemio struktūrą ir įleisti oro į žolių šaknų zoną. Aeravimo nauda: mažėja dirvožemio tankumas; į dirvą lengviau patenka oras ir vanduo; gerėja dirvos struktūra ir tekstūra; gerėja žolių šaknų vystymasis; aikštę vėl galima intensyviai mindžioti. Aeravimo efektas didėja, kai prieš aeruojant aikštę vejoje išberiamaas 0,5-1,0cm smėlio sluoksnis.
Vejos laistymas
Karštuoju metų laiku žolei trūkstant vandens ji nustoja augti, praranda spalvą, traukiasi. Norint išsaugoti jos išvaizdą reikalingas papildomas laistymas. Vandens kiekis priklauso nuo dirvos savybių, vandens sugeriamumo ir jo išlaikymo. Priesmėlio dirvos sugeria daugiau vandens, tačiau greičiau jį išgariną, o priemolio atvirščiai. Pilnai susiformavusią veja reikia laistyti rečiau, kad sudrėktų 15-20 cm. dirvos.
Ypač svarbu pasirinkti tinkamą ir prižiūrėtą techniką. Vejapjovės galia turi būti pakankama, o peilio ašmenys aštrūs. Jei peilis neaštrus, pjūvio vietoje stiebai ir lapai lieka atplaušoti, nupjautos žolės galiukai pabąla, ji lėčiau atželia. Geros benzininės vejapjovės galia turi būti 3,6AG ir daugiau, darbinis plotis 45-49cm. Didesniem vejos plotam patogesnės vejapjovės su didesniu pjovimo skersmeniu. Pjaunant 1000 kv.m. vejos(10 arų) vejapjovė įveikia iki pustrečio kilometro kilometro, tad žmogui patogu, jog vejapjovė būtų savaieigio mechanizmo.